- paplieka
- 1 papliekà sf. (4) Lkč, (3b) Skr 1. Zp negili vieta upėje, ežere: Didelė papliekà Lkč. Ten negalima maudytis, visai papliekà Skr. Karštą dieną žuvys iš gilumos traukia į papliekas, glaudžiasi prie žolės, išeina į seklesnes vietas rš. 2. po lietaus upės vandens užlietas plotas: Po papliẽką vaikai antai braido ir taškosi Jrb.
Dictionary of the Lithuanian Language.